Kai kompiuteris pradeda elgtis keistai – tai ne visada atsitiktinumas
Kauniečiai, kaip ir visi kiti Lietuvos gyventojai, kasdien susiduria su tuo pačiu iššūkiu – kompiuteriai lėtėja, naršyklė atidarinėja puslapius, kurių niekas neprašė, o antivirusinė programa staiga nustoja veikti. Daugelis iš karto galvoja, kad laikas pirkti naują įrenginį. Tačiau dažniausiai problema visiškai kitokia – kompiuteryje įsikūrė nepageidaujami svečiai.
Virusai, šnipinėjimo programos, reklaminės programos ir išpirkos reikalaujančios programos – visa tai gali patekti į jūsų kompiuterį per vieną neatsargų paspaudimą. Ir nors Kaunas yra antras pagal dydį Lietuvos miestas su gana aukštu skaitmeninio raštingumo lygiu, net ir patyrę vartotojai kartais susiduria su situacijomis, kai kompiuteris tiesiog nebepaklauso.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip atpažinti, kad kompiuteris užkrėstas, ką galima padaryti patiems ir kada verta kreiptis į specialistus Kaune.
Kaip suprasti, kad kompiuteryje yra kenkėjiška programa
Prieš imantis bet kokių veiksmų, reikia suprasti, su kuo susiduriame. Simptomai gali būti labai įvairūs, ir ne visi jie akivaizdūs. Štai keletas ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Kompiuteris lėtėja be aiškios priežasties. Jei anksčiau sistema kraudavosi per 30 sekundžių, o dabar laukiate dvi minutes – tai jau signalas. Kenkėjiškos programos dažnai veikia fone ir naudoja procesoriaus bei atminties resursus.
Naršyklė elgiasi keistai. Atsiranda naujų įrankių juostų, kurių neįdiegėte. Pagrindinis puslapis pasikeitė savaime. Ieškodami kažko Google, atsidūriate visiškai kitame paieškos variklyje. Tai klasikiniai naršyklės užgrobimo požymiai.
Antivirusinė programa išsijungė arba nebeatnaujinama. Kai kurie virusai pirmiausia atakuoja apsaugos programas – tai jų pirmasis žingsnis norint įsitvirtinti sistemoje.
Ekrane atsiranda reklamos visur. Net ir atidarę Word dokumentą matote iššokančius langus – tai reklaminė programa (adware), kuri gali būti ir santykinai nekenksminga, ir rimtesnės problemos simptomas.
Kompiuteris pats siunčia el. laiškus arba žinutes. Jei draugai sako, kad iš jūsų gauna keistus laiškus – tai rimtas signalas, kad sistema kompromituota.
Failai šifruojami arba dingsta. Tai jau išpirkos reikalaujančios programos (ransomware) požymiai – viena pavojingiausių grėsmių šiandien.
Kenkėjiškų programų rūšys – ne visos jos vienodai pavojingos
Žodis „virusas” dažnai vartojamas kaip bendras terminas viskam, kas kenkia kompiuteriui. Tačiau iš tikrųjų tai tik viena iš daugelio kategorijų, ir svarbu suprasti skirtumus, nes nuo to priklauso ir gydymo metodas.
Virusai – klasikine prasme tai programos, kurios prisijungia prie kitų failų ir plinta. Jos gali gadinti duomenis, lėtinti sistemą arba tiesiog replikuotis.
Trojos arkliai (Trojans) – programos, kurios atrodo kaip teisėta programinė įranga, bet slepia kenksmingą kodą. Dažnai naudojamos nuotolinei prieigai prie jūsų kompiuterio gauti.
Šnipinėjimo programos (Spyware) – renka informaciją apie jus be jūsų žinios. Slaptažodžiai, bankiniai duomenys, naršymo istorija – visa tai gali keliauti pas užpuoliką.
Rootkit’ai – vienos sudėtingiausių kenkėjiškų programų. Jos įsikuria giliai sistemoje ir slepia savo buvimą. Net antivirusinė programa gali jų nepastebėti. Šalinimas reikalauja specialių įrankių ir žinių.
Ransomware – šifruoja jūsų failus ir reikalauja išpirkos. Pastaraisiais metais tai tapo viena aktualiausių problemų tiek privatiems vartotojams, tiek įmonėms Kaune ir visoje Lietuvoje.
Adware – rodo reklamas. Pats savaime dažnai nekelia tiesioginio pavojaus duomenims, bet labai vargina ir gali būti rimtesnių problemų simptomas.
Žinant, su kuo susiduriama, galima geriau pasirinkti sprendimo būdą.
Ką galite padaryti patys – žingsnis po žingsnio
Prieš skubant į kompiuterių servisą Kaune, verta pabandyti kai kuriuos dalykus patiems. Tai ne visada pavyksta, bet lengvesniais atvejais galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Pirmas žingsnis: atjunkite kompiuterį nuo interneto. Jei įtariate, kad sistema kompromituota, pirmiausia atjunkite tinklo kabelį arba išjunkite Wi-Fi. Taip sustabdysite galimą duomenų nutekėjimą ir neleissite kenkėjiškai programai gauti naujų instrukcijų iš serverio.
Antras žingsnis: paleiskite kompiuterį saugiuoju režimu (Safe Mode). Windows sistemoje tai galima padaryti paspaudus F8 arba F11 paleidimo metu (priklausomai nuo versijos). Saugiuoju režimu daugelis kenkėjiškų programų nepaleidžiamos, todėl jas lengviau aptikti ir pašalinti.
Trečias žingsnis: naudokite patikimą antivirusinę programą. Jei jos neturite – atsisiųskite. Geriausi nemokamo skenavimo įrankiai šiuo metu yra Malwarebytes (labai rekomenduojamas kaip papildomas įrankis), Kaspersky Free, Avast arba Microsoft Defender, kuris jau įdiegtas Windows sistemoje. Paleiskite pilną sistemos patikrinimą – ne greitąjį, o išsamų.
Ketvirtas žingsnis: patikrinkite paleisties programas. Windows sistemoje atidarykite Task Manager (Ctrl+Shift+Esc), eikite į skirtuką „Startup” ir išjunkite viską, ko neatpažįstate. Tai neleis kenkėjiškai programai paleistis kartu su sistema.
Penktas žingsnis: išvalykite naršyklę. Pašalinkite visus neatpažintus plėtinius (extensions), atkurkite numatytuosius naršyklės nustatymus. Kiekviena naršyklė turi tokią funkciją – Chrome, Firefox, Edge – visose galima rasti „Reset settings” arba „Restore defaults” parinktį.
Šeštas žingsnis: atnaujinkite operacinę sistemą ir programas. Daugelis kenkėjiškų programų naudoja žinomus saugumo pažeidžiamumus. Atnaujinimai dažnai uždaro šias spragas.
Jei po visų šių žingsnių problema išlieka – laikas kreiptis į profesionalus.
Kauno kompiuterių servisai – į ką atkreipti dėmesį renkantis
Kaune veikia nemažai kompiuterių remonto ir priežiūros įmonių. Tačiau ne visi jie vienodai kompetentingi dirbti su kenkėjiškomis programomis – tai specifinė sritis, reikalaujanti ne tik techninių žinių, bet ir nuolatinio sekimo, kas vyksta kibernetinio saugumo pasaulyje.
Renkantis servisą, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma – ar servisas aiškiai paaiškina, ką ketina daryti ir kiek tai kainuos. Geri specialistai visada pirmiausia diagnozuoja problemą ir tik tada pateikia kainoraštį. Jei iš karto siūloma „viską sutvarkyti” už fiksuotą sumą, nepasiūlius diagnostikos – tai gali būti ženklas, kad žmogus nėra tikras, su kuo susiduria.
Antra – ar servisas siūlo duomenų apsaugą. Prieš bet kokius darbus turėtų būti pasiūlyta sukurti duomenų atsarginę kopiją. Jei to nesiūloma – klauskite patys.
Trečia – ar yra garantija. Rimti servisai suteikia bent trumpalaikę garantiją, kad problema bus išspręsta. Jei po savaitės kenkėjiška programa vėl pasirodys – turėtumėte galėti grįžti ir tai išspręsti be papildomo mokesčio.
Kaune galima rasti servisų tiek Senamiestyje, tiek Žaliakalnyje, tiek Šilainiuose ar Dainavoje – geografiškai pasirinkimas platus. Tačiau geriau rinktis pagal reputaciją ir rekomendacijas, o ne pagal artumą.
Ransomware – atskira ir labai rimta tema
Išpirkos reikalaujančios programos nusipelno atskiro skyriaus, nes tai šiandien viena didžiausių grėsmių tiek namų vartotojams, tiek smulkiam verslui Kaune. Šios programos užšifruoja visus jūsų failus – dokumentus, nuotraukas, duomenų bazes – ir reikalauja mokėti, dažniausiai kriptovaliuta, už iššifravimo raktą.
Problema ta, kad net sumokėjus nėra garantijos, jog failai bus grąžinti. Kibernetiniai nusikaltėliai nėra patikimi verslo partneriai.
Ką daryti, jei tai jau nutiko? Pirma – neskubėkite mokėti. Antra – patikrinkite svetainę nomoreransom.org – tai Europolo ir kitų organizacijų iniciatyva, kur galima rasti nemokamus iššifravimo įrankius daugeliui žinomų ransomware variantų. Trečia – kreipkitės į specialistus, nes kai kurie atvejai yra išsprendžiami be išpirkos mokėjimo.
Tačiau geriausia apsauga nuo ransomware – reguliarios atsarginės kopijos. Jei turite aktualią duomenų kopiją išoriniame diske arba debesų saugykloje, ransomware tampa daug mažiau pavojinga – tiesiog atstatote sistemą ir tęsiate darbą.
Prevencija – geriau nei gydymas, ir tai tikrai nėra klišė
Žinoma, lengviau užkirsti kelią problemai nei ją spręsti. Ir nors tai skamba kaip banalybė, dauguma kauniečių, kurie ateina į kompiuterių servisus su užkrėstais įrenginiais, galėjo išvengti problemos laikydamiesi kelių paprastų taisyklių.
Nespaudinėkite ant visko, kas jums siunčiama. El. laiškai su priedais iš nežinomų siuntėjų, nuorodos socialiniuose tinkluose, iššokantys langai, sakantys, kad jūsų kompiuteris užkrėstas – visa tai yra klasikiniai spąstai. Jei kažkas atrodo įtartinai, tikriausiai taip ir yra.
Naudokite stiprius slaptažodžius ir dviejų faktorių autentifikaciją. Tai neapsaugo nuo visų virusų, bet sumažina žalą, jei kas nors ir patenka į sistemą.
Reguliariai atnaujinkite programinę įrangą. Windows atnaujinimai, naršyklių atnaujinimai, programų atnaujinimai – visa tai ne tik naujos funkcijos, bet ir saugumo pataisymai.
Turėkite aktyvią antivirusinę programą. Net ir nemokama versija yra geriau nei nieko. Microsoft Defender, kuris įdiegtas Windows 10 ir 11 sistemose, yra gana geras pradinis apsaugos lygis.
Darykite atsargines kopijas. Tai kartojame antrą kartą, nes tai tikrai svarbu. Išorinis diskas, Google Drive, OneDrive – pasirinkite, kas patogiau, bet darykite tai reguliariai.
Būkite atsargūs su nemokama programine įranga. Daug kenkėjiškų programų platinama per piratines programas, žaidimų „crack’us” ir panašius šaltinius. Jei kažkas siūloma nemokamai ten, kur paprastai reikia mokėti – klauskite savęs, kodėl.
Kai kompiuteris vėl veikia – ką daryti toliau
Tarkime, problema išspręsta – ar patiems pavyko, ar specialistų pagalba. Ką daryti toliau, kad situacija nesikartotų? Čia svarbu nepamiršti kelių dalykų, kuriuos dažnai žmonės ignoruoja, nes jaučiasi palengvėję, kad viskas baigėsi.
Pirma – pakeiskite visus slaptažodžius. Visus. El. pašto, banko, socialinių tinklų, darbinių sistemų. Jei kenkėjiška programa buvo sistemoje ilgiau nei kelias dienas, yra tikimybė, kad slaptažodžiai buvo nuskaityti.
Antra – patikrinkite savo banko sąskaitas ir kortelių išrašus. Jei pastebite neaiškių operacijų – nedelsdami susisiekite su banku.
Trečia – informuokite žmones, su kuriais bendravote tuo laikotarpiu. Jei virusas siuntė laiškus ar žinutes jūsų vardu, žmonės turėtų žinoti, kad tai nebuvo jūs.
Ketvirta – pagalvokite apie ilgalaikę apsaugą. Gal verta investuoti į mokamą antivirusinę programą? Gal reikia sukurti tinkamą atsarginių kopijų sistemą? Gal verta pasikonsultuoti su IT specialistu dėl namų tinklo saugumo?
Kaune yra nemažai IT konsultantų, kurie gali padėti sukurti tinkamą saugumo infrastruktūrą – ne tik namų vartotojams, bet ir smulkiam verslui. Tai investicija, kuri atsipirks, nes kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir vis sudėtingesnės.
Skaitmeninis saugumas – ne paranoja, o būtinybė šiandien
Gyvename laikais, kai kompiuteris yra ne tik pramogų įrenginys, bet ir bankinių operacijų, darbo, asmeninių duomenų saugykla. Virusai ir kenkėjiškos programos nėra kažkur toli – jos yra čia, Kaune, ir jos neskiria, ar esate studentas, pensininkas, ar įmonės vadovas.
Gera žinia ta, kad apsisaugoti nėra taip sudėtinga, kaip atrodo. Reikia šiek tiek dėmesio, kelių gerų įpročių ir žinojimo, kur kreiptis, kai reikia pagalbos. Kaune veikia kompetentingi specialistai, kurie gali padėti tiek pašalinti problemą, tiek sukurti sistemą, kuri ateityje apsaugos jus nuo panašių situacijų.
Svarbiausia – neignoruoti ženklų. Jei kompiuteris elgiasi keistai, nedelskite. Kuo ilgiau kenkėjiška programa veikia sistemoje, tuo daugiau žalos ji gali padaryti ir tuo sudėtingiau ją pašalinti. Greita reakcija dažnai reiškia skirtumą tarp nedidelės nepatogumų ir rimtų duomenų praradimo ar finansinių nuostolių.
