Kodėl kompiuteris „sensta” greičiau nei turėtų
Daugelis žmonių pastebi tą patį: nupirktas kompiuteris pirmais metais veikia puikiai, o po trejų–ketverių metų pradeda strigti, perkaitinėti, triukšmauti ir apskritai elgtis taip, lyg jau būtų laikas jį išmesti. Bet čia slypi didelė klaida – dažniausiai problema ne įrenginio amžius, o visiškas jo priežiūros nebuvimas.
Kaune, kaip ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose, kompiuterių remonto ir profilaktikos paslaugos yra gana plačiai prieinamos, tačiau daugelis vartotojų kreipiasi į specialistus tik tada, kai kompiuteris jau „mirė” arba veikia taip prastai, kad darbas tampa neįmanomas. Tai – klasikinė gaisrų gesinimo, o ne prevencijos strategija.
Kompiuteris – tai mechaninis ir elektroninis įrenginys, kuriame yra judančių dalių, dulkių kaupimosi zonų, terminės pastos, kuri laikui bėgant išdžiūsta, ir programinės įrangos, kuri be priežiūros tampa vis labiau apkrauta. Visas šias problemas galima išspręsti arba bent jau žymiai atitolinti, jei žinai, ką daryti ir kada.
Kas iš tikrųjų vyksta kompiuterio viduje po kelių metų
Pradėkime nuo fizikos. Kompiuterio procesorius ir vaizdo plokštė gamina šilumą – tai neišvengiama. Šiai šilumai pašalinti naudojami ventiliatoriai ir radiatoriai, o tarp procesoriaus ir radiatoriaus dedama terminė pasta, kuri užtikrina gerą šilumos perdavimą. Problema ta, kad ši pasta po maždaug dvejų–trejų metų pradeda džiūti, trūkinėti ir prarasti savo savybes. Rezultatas – procesorius pradeda perkaitinėti, sistema sulėtina jo darbą (tai vadinama „throttlingu”), ir kompiuteris tampa lėtas ne dėl to, kad procesorius silpnas, o dėl to, kad jis tiesiog negali dirbti pilnu pajėgumu.
Lygiagrečiai vyksta ir kitas procesas – dulkių kaupimasis. Kompiuterio ventiliatoriai nuolat traukia orą, o su oru ateina dulkės, plaukai, naminių gyvūnų kailis ir visa kita, kas plūduriuoja ore. Visa tai kaupiasi ant radiatoriaus briaunų, ventiliatoriaus mentelių ir kitų komponentų. Kai dulkių sluoksnis tampa pakankamai storas, oras nebegali normaliai cirkuliuoti, ir aušinimo sistema tampa neefektyvi. Kai kuriais atvejais dulkių sluoksnis ant radiatoriaus gali būti toks storas, kad jis atrodo kaip veltinis – ir tai nėra perdėjimas.
Programinės įrangos pusėje situacija panaši. Operacinė sistema laikui bėgant kaupia laikinus failus, registro įrašus, fragmentuotus duomenis (jei naudojamas HDD), o ne visada sėkmingai pašalinamos programos palieka savo „šiukšles”. Paleidimo programų sąrašas auga, antivirusinė programa tampa sena ir neefektyvi, o naujinimai – neįdiegti. Visa tai kartu sukuria kompiuterį, kuris teoriškai turėtų veikti gerai, bet praktiškai – vargina kiekvieną dieną.
Fizinė profilaktika: kas, kaip ir kada
Fizinė kompiuterio profilaktika – tai visų pirma valymas ir terminės pastos keitimas. Rekomenduojama tai daryti kartą per metus, o jei namuose yra gyvūnų arba kompiuteris stovi ant grindų – kas šeši mėnesiai. Nešiojamieji kompiuteriai dėl savo kompaktiškos konstrukcijos dulkes kaupia greičiau nei stacionarūs.
Jei nusprendžiate valyti kompiuterį patys, keletas svarbių dalykų:
- Naudokite suspausto oro balionėlį arba kompresorių – paprastas pūtimas burnos pagalba nepadės, o tik sudrėkins komponentus.
- Išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimą prieš atidarydami korpusą – tai elementaru, bet kartais pamirštama.
- Laikykite kompiuterį horizontaliai valydami, kad dulkės nekristų ant kitų komponentų.
- Nelieskite komponentų pirštais be antistatinės apyrankės – statinė elektra gali sugadinti jautrius elektroninius elementus.
Terminės pastos keitimas – jau sudėtingesnis procesas, reikalaujantis tam tikrų žinių. Reikia atsukti procesoriaus aušintuvą, nuvalyti seną pastą specialiu tirpikliu (izopropilo alkoholis tinka puikiai), ir užtepti naują. Kiekis svarbus – per daug pastos taip pat blogai kaip per mažai. Dažniausiai rekomenduojamas „žirnio dydžio” kiekis procesoriaus centre. Jei nesate tikri, geriau patikėkite šį darbą specialistui – Kaune tokią paslaugą siūlo daugybė servisų, ir ji paprastai kainuoja labai protingai.
Programinė profilaktika: ne tik antivirusas
Daugelis žmonių mano, kad programinė kompiuterio priežiūra = antivirusinė programa. Tai tiesa tik iš dalies. Antivirusas svarbus, bet tai tik vienas iš daugelio elementų.
Pirma ir svarbiausia – operacinės sistemos naujinimai. Žinau, žinau – tie pranešimai apie naujinimus erzina, ir visada atrodo, kad jie pasirodo pačiu blogiausiu metu. Bet šie naujinimai ne tik prideda naujų funkcijų – jie taisosi saugumo spragas, optimizuoja sistemos veikimą ir sprendžia žinomus klaidų atvejus. Kompiuteris su neatnaujinta sistema yra kaip namas su atvirais langais žiemą – techniškai veikia, bet labai neefektyviai ir nesaugiai.
Antra – paleisties programų valdymas. Atsidarykite užduočių tvarkytuvę (Task Manager), eikite į „Startup” skirtuką ir pažiūrėkite, kiek programų paleidžiama kartu su sistema. Dažnai ten rasite Spotify, Discord, Skype, OneDrive, Teams ir dar dešimt kitų programų, kurių jums nereikia iš karto po paleidimo. Kiekviena iš jų „kanda” iš sistemos resursų. Išjunkite viską, ko nereikia – tai vienas greičiausių būdų pagreitinti kompiuterio paleidimą.
Trečia – disko valymas. „Windows” turi integruotą Disk Cleanup įrankį, bet galima naudoti ir trečiųjų šalių sprendimus kaip CCleaner (nors su juo reikia elgtis atsargiai – agresyvus registro valymas kartais sukelia daugiau problemų nei išsprendžia). Laikini failai, naršyklių talpykla, seni sistemos atkūrimo taškai – visa tai gali užimti kelis gigabaitus, o kartais ir dešimtis.
Ketvirta – disko defragmentavimas (tik HDD diskams – SSD defragmentuoti nereikia ir net žalinga). Jei naudojate seną kietąjį diską, reguliarus defragmentavimas gali gerokai pagerinti failų skaitymo greitį.
Kaip rasti gerą kompiuterių servisą Kaune
Kaune kompiuterių servisų tikrai netrūksta – nuo didelių tinklų iki mažų individualių dirbtuvėlių. Klausimas – kaip išsirinkti tą, kuriam galima patikėti savo įrenginį?
Keletas praktinių patarimų:
Ieškokite atsiliepimų, bet skaitykite juos kritiškai. Google Maps ar Facebook atsiliepimai gali daug pasakyti, bet atkreipkite dėmesį ne tik į bendrą įvertinimą, bet ir į tai, kaip servisas reaguoja į neigiamus atsiliepimus. Jei į kritiką atsakoma profesionaliai ir konstruktyviai – tai geras ženklas. Jei agresyviai arba visai nereaguojama – mąstykite.
Klauskite dėl diagnostikos kainos iš anksto. Kai kurie servisai ima mokestį už diagnostiką net jei nusprendžiate neremontinti. Tai savaime nėra blogai – diagnostika reikalauja laiko ir žinių – bet apie tai reikia žinoti iš anksto.
Vertinkite komunikaciją. Geras servisas paaiškina, kas buvo rasta, kas buvo padaryta ir kodėl. Jei technikos specialistas negali paprastais žodžiais paaiškinti, kas negerai su jūsų kompiuteriu – tai problema. Arba jis pats nežino, arba nenori, kad žinotumėte.
Paprašykite kainų sąrašo arba preliminaraus įvertinimo. Rimtas servisas visada gali pasakyti apytikslę kainą prieš pradedant darbus. Jei kaina nuolat „auga” proceso metu be aiškių priežasčių – tai raudona vėliavėlė.
Profilaktinė patikra Kaune paprastai kainuoja nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo darbo apimties ir serviso. Tai – labai protinga investicija, palyginti su galimomis remonto išlaidomis ar naujo kompiuterio pirkimu.
Ką galite padaryti patys namuose – ir ko geriau neliesti
Yra aiški riba tarp to, ką paprastas vartotojas gali daryti pats, ir to, ko geriau neliesti be atitinkamų žinių.
Drąsiai galite patys:
- Valyti kompiuterio išorę ir ventiliacijos angas suspaustu oru
- Tvarkyti paleisties programas
- Atlikti disko valymą ir defragmentavimą
- Atnaujinti operacinę sistemą ir tvarkykles
- Pašalinti nenaudojamas programas
- Patikrinti disko būklę naudojant CrystalDiskInfo ar panašius įrankius
Geriau patikėkite specialistams:
- Terminės pastos keitimą (ypač nešiojamuosiuose kompiuteriuose)
- Vidinį nešiojamojo kompiuterio valymą – ten konstrukcija sudėtingesnė
- Bet kokius darbus su maitinimo bloku
- Operacinės sistemos reinstaliavimą, jei nesate tikri, ką darote
- Kietojo disko keitimą į SSD, jei nesate dirbę su kompiuterio komponentais
Ypač atsargiai reikia elgtis su nešiojamaisiais kompiuteriais. Skirtingai nei stacionarūs, jie dažnai turi sudėtingą konstrukciją, o netinkamai atidarius galima sulaužyti plastikinius laikikliai, pažeisti plokščius kabelius arba prarasti mažus varžtus, kurie vėliau bus labai reikalingi. Jei niekada to nedarėte – YouTube video žiūrėjimas prieš tai padeda, bet vis tiek yra rizika.
SSD – vienas geriausių „atjauninimo” sprendimų
Jei jūsų kompiuteris vis dar naudoja seną HDD diską, tai tikriausiai didžiausia jo sulėtėjimo priežastis. Perėjimas prie SSD – tai ne tik profilaktika, tai transformacija. Kompiuteris, kuris anksčiau kraudavosi tris minutes, su SSD pradeda veikti per 15–20 sekundžių. Programos atsidaro akimirksniu. Sistema reaguoja greitai.
SSD kainos pastaraisiais metais krito dramatiškai. 500 GB SSD šiandien kainuoja apie 40–60 eurų, o 1 TB – apie 70–90 eurų. Tai viena geriausių investicijų, kurią galite padaryti savo kompiuteriui, ypač jei jam jau 5–7 metai ir jis vis dar naudoja HDD.
Kaune daugelis servisų siūlo SSD įdiegimo paslaugą kartu su operacinės sistemos perkėlimu arba reinstaliavimu. Paprastai tai kainuoja 20–40 eurų už darbą (be paties SSD kainos). Galite tai padaryti ir patys, jei turite šiek tiek techninių žinių – internete gausu instrukcijų konkretiems modeliams.
Vienas svarbus niuansas: jei perkeliate duomenis iš HDD į SSD, prieš tai patikrinkite HDD būklę. Jei diske jau yra blogų sektorių, perkėlimas gali nepavykti arba pavykti tik iš dalies. CrystalDiskInfo programa per kelias sekundes parodys jūsų disko „sveikatą”.
Kai profilaktika tampa gyvenimo būdu – ir kompiuteris tai jaučia
Geriausias požiūris į kompiuterio priežiūrą – ne panikuoti, kai kažkas sugestą, o sukurti paprastą rutinąą, kuri neleis problemoms kauptis. Tai nereikalauja daug laiko ar žinių – tik šiek tiek dėmesio.
Praktiškai tai gali atrodyti taip: kartą per mėnesį – penkios minutės programinei priežiūrai (naujinimai, paleisties programų patikrinimas, disko valymas). Kartą per pusmetį – fizinis valymas suspaustu oru. Kartą per metus arba du – apsilankymas servise terminės pastos keitimui ir išsamesniam patikrinimui.
Kaune tai padaryti tikrai nesunku – servisų pasirinkimas platus, kainos protingos, o dauguma specialistų gali priimti kompiuterį tą pačią dieną. Kai kurie servisai siūlo net iškvietimą į namus arba biurą, kas ypač patogu tiems, kurie neturi galimybės ar noro nešti stacionaraus kompiuterio.
Galiausiai, verta paminėti ir paprasčiausias kasdienines taisykles: nelaikykite nešiojamojo kompiuterio ant minkštų paviršių (lovos, sofos), nes tai užkemša ventiliacijos angas; stenkitės, kad kompiuteris nepatirtų staigių temperatūros pokyčių; nenaudokite jo su pilnai išsikrovusiu akumuliatoriumi nuolat prijungtu prie elektros – tai greitina akumuliatoriaus degradaciją. Smulkmenos? Taip. Bet būtent iš tokių smulkmenų ir susideda skirtumas tarp kompiuterio, kuris tarnauja dešimt metų, ir to, kuris po penkerių jau reikalauja keitimo.
Kompiuterio profilaktika – tai ne išlaidos, o investicija. Ir viena iš tų retų investicijų, kuri tikrai atsiperka.
