Kai ekranas nustoja elgtis kaip ekranas
Rytas prasideda kaip įprastai – atsisėdi prie kompiuterio, paspaudžiai mygtuką, ir tada… nieko. Arba dar blogiau – ekranas užsidega, bet vaizdas primena kažkokį abstraktų meną: vertikalios juostos, spalvų dėmės, mirksintys pikseliai arba pusė ekrano tiesiog juoda. Tokia situacija kasmet ištinka tūkstančius žmonių, ir pirmasis klausimas, kuris šauna į galvą, yra paprastas: ar verta taisyti, ar geriau tiesiog nusipirkti naują?
Atsakymas, deja, nėra toks paprastas, kaip norėtųsi. Jis priklauso nuo daugybės faktorių – gedimo pobūdžio, ekrano amžiaus, kompiuterio tipo ir, žinoma, jūsų biudžeto. Šiame straipsnyje išnagrinėsime viską, ką reikia žinoti prieš priimant sprendimą.
Kaip atpažinti, kas iš tikrųjų sugedo
Prieš bėgant į servisą ar interneto parduotuvę, verta bent trumpai pabandyti suprasti, su kokiu gedimu susiduriate. Ekrano problemos dažnai atrodo panašiai, bet jų priežastys gali būti visiškai skirtingos – ir tai tiesiogiai veikia taisymo kainą bei prasmę.
Pirmiausia reikia atsakyti į vieną svarbų klausimą: ar problema yra pačiame ekrane, ar galbūt vaizdo plokštėje, kabeliuose ar net programinėje įrangoje? Tai patikrinti galima gana paprastai – jei turite stacionarų kompiuterį, prijunkite kitą monitorių. Jei vaizdas ant jo normalus, problema yra ekrane arba jį jungiančiame kabelyje. Jei ir ant kito monitoriaus vaizdas blogas – problema giliau, vaizdo plokštėje.
Su nešiojamaisiais kompiuteriais šiek tiek sudėtingiau, bet principas tas pats – prijunkite išorinį monitorių per HDMI arba DisplayPort. Jei išorinis ekranas veikia puikiai, o nešiojamojo kompiuterio ekranas – ne, tai beveik garantuotai reiškia, kad problema yra pačiame matricos ekrane arba jį jungiančiame vidiniame kabelyje.
Štai keletas dažniausių simptomų ir ką jie paprastai reiškia:
- Vertikalios arba horizontalios spalvotos juostos – dažniausiai matricos gedimas arba sugadintas jungiamasis kabelis
- Ekranas visiškai juodas, bet kompiuteris veikia – gali būti apšvietimo (backlight) problema arba sugadintas kabelis
- Mirksintis vaizdas – dažnai kabelio problema arba pradedantis gesti apšvietimas
- Spalvų iškraipymai, rausvas arba žalsvas atspalvis – matricos gedimas arba kabelio kontaktų problema
- Įtrūkęs ekranas su tamsiomis dėmėmis – fizinis pažeidimas, čia jau aišku
- Pikselių „mirties” taškai – matricos defektai, kurie laikui bėgant gali plisti
Nešiojamas ar stacionarus – skirtingi scenarijai
Tai vienas svarbiausių faktorių, lemsiančių jūsų sprendimą. Stacionaraus kompiuterio monitorius ir nešiojamojo kompiuterio ekranas – tai du visiškai skirtingi pasauliai tiek techniškai, tiek finansiškai.
Stacionaraus kompiuterio monitorius yra atskiras prietaisas, kurį galima tiesiog atjungti ir pakeisti nauju. Čia sprendimas dažniausiai paprastas: jei monitorius senas ir jo remontas kainuotų daugiau nei 30-40% naujo kainos, tiesiog perkate naują. Šiandien 24 colių Full HD monitorių galima nusipirkti už 100-150 eurų, o tai dažnai pigiau nei rimtas remontas.
Visai kita situacija su nešiojamaisiais kompiuteriais. Čia ekranas yra integruota įrenginio dalis, ir jo keitimas reikalauja nemažai darbo. Techniškai tai įmanoma – ekrano matrica keičiama gana reguliariai servisuose – bet kaina gali nemaloniai nustebinti. Priklausomai nuo nešiojamojo kompiuterio modelio, naujos matricos kaina svyruoja nuo 50 iki 300 eurų, prie to dar pridedamas darbo mokestis.
Yra vienas niuansas, kurį daugelis žmonių pamiršta: nešiojamojo kompiuterio ekrano keitimas dažnai apsimoka labiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei turite gerą, galingą nešiojamąjį kompiuterį, kuris kainavo 800-1000 eurų, ir jo ekranas sugedo – 150-200 eurų remontas yra visiškai pagrįstas. Tačiau jei nešiojamas kompiuteris jau senas, lėtas, ir jo rinkos vertė yra apie 200 eurų, mokėti 150 eurų už ekrano keitimą tikrai nėra prasminga.
Kabelis – dažnai nepastebėta priežastis
Čia slypi viena iš tų situacijų, kai žmonės išleidžia daug pinigų, nors problema buvo visiškai triviali. Tiek stacionariuose monitoriuose, tiek nešiojamuosiuose kompiuteriuose kabeliai yra vienas dažniausių gedimų šaltinių, ir jų keitimas kainuoja žymiai mažiau nei matricos keitimas.
Stacionaraus monitoriaus atveju – tiesiog pabandykite pakeisti HDMI, DisplayPort arba VGA kabelį. Naujas kabelis kainuoja 5-15 eurų, ir jei tai buvo problema, sutaupysite daug nervų ir pinigų. Tai pirmasis dalykas, kurį reikėtų padaryti prieš bet kokius kitus veiksmus.
Nešiojamojo kompiuterio vidinis kabelis, jungiantis ekraną su pagrindinė plokšte – tai jau sudėtingiau, bet vis tiek gerokai pigiau nei matricos keitimas. Toks kabelis paprastai kainuoja 10-30 eurų, o jo keitimo darbas – dar 20-40 eurų. Iš viso gaunasi 30-70 eurų, palyginti su 150-250 eurų matricos keitimu. Skirtumas akivaizdus.
Kaip atpažinti, kad problema gali būti kabelyje? Jei ekranas mirksina, ypač kai judinate nešiojamojo kompiuterio dangtį, arba jei vaizdas kartais normalus, o kartais ne – tai labai stiprus kabelio gedimo požymis. Matrica paprastai gesta tolygiau ir stabiliau.
Kada taisymas tikrai apsimoka
Yra keletas scenarijų, kai ekrano taisymas yra aiškiai teisingas sprendimas, ir nereikia ilgai galvoti.
Pirmas scenarijus – naujas arba brangus įrenginys. Jei nešiojamas kompiuteris nupirktas prieš 1-2 metus ir kainavo 600 eurų ar daugiau, ekrano keitimas už 150-200 eurų yra absoliučiai pagrįstas. Jūs gaunate iš esmės naują ekraną ant jau gerai žinomo, patikimo įrenginio. Be to, tokiu atveju verta pirmiausia patikrinti garantiją – jei ekranas sugedo be akivaizdžios fizinės žalos, gamintojo garantija gali padengti remontą.
Antras scenarijus – specifiniai profesionalūs monitoriai. Jei dirbate su grafika, vaizdo montavimu ar kitomis sritimis, kur naudojate specialų, kalibruotą monitorių, jo taisymas gali apsimokėti net ir tada, kai kaina yra nemaža. Geras profesionalus monitorius kainuoja 500-2000 eurų, tad 100-200 eurų remontas yra visiškai logiška investicija.
Trečias scenarijus – apšvietimo (backlight) gedimas. Tai viena iš tų situacijų, kai taisymas dažnai yra gerokai pigesnis nei pirkimas naujo. Apšvietimo keitimas, ypač senesnio tipo CCFL lemputės pakeitimas LED juostele, gali kainuoti 30-80 eurų, o rezultatas – ekranas veikia kaip naujas. Šio tipo gedimą lengva atpažinti: ekranas atrodo labai tamsus, bet jei apšviečiate jį žibintuvėliu, matote, kad vaizdas vis tiek yra.
Ketvirtas scenarijus – garantinis remontas. Jei įrenginys dar garantijoje, visada verta kreiptis į garantinį servisą, net jei manote, kad pats sugadinote ekraną. Kartais gedimas pripažįstamas gamybos defektu, ir remontas atliekamas nemokamai.
Kada geriau pirkti naują
Yra situacijų, kai net ir emociškai prisirišęs prie savo seno kompiuterio turėtumėte pripažinti, kad laikas judėti toliau.
Jei nešiojamas kompiuteris yra senesnis nei 5-6 metai ir jo techninės charakteristikos jau atsilieka nuo šiuolaikinių poreikių, ekrano keitimas yra pinigų išmetimas. Jūs investuojate į įrenginį, kuris ir be ekrano problemos jau yra pasenęs. Geriau tuos 150-200 eurų pridėti prie naujo kompiuterio kainos.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, ar ekrano gedimas yra vienintelė problema. Jei kompiuteris jau anksčiau turėjo kitų problemų – lėtai veikia, baterija išsikrauna per valandą, klaviatūra veikia ne visos klavišai – tai signalai, kad visas įrenginys artėja prie savo gyvenimo pabaigos. Tokiu atveju ekrano taisymas tik atitols neišvengiamą pirkimą.
Fiziškai įtrūkęs ekranas su dideliu pažeidimu taip pat dažnai yra signalas pirkti naują, ypač jei tai nešiojamas kompiuteris. Tokio ekrano keitimas kainuoja daugiausiai, nes reikia keisti visą matricą, o kartais ir priekinį stiklą. Jei dar ir kompiuteris nėra naujas – skaičiai paprastai neišeina.
Praktinis patarimas: prieš priimant galutinį sprendimą, padarykite paprastą skaičiavimą. Paimkite taisymo kainą ir padalinkite iš įrenginio dabartinės rinkos vertės. Jei gaunate daugiau nei 50% – taisymas finansiškai nepagrįstas. Jei mažiau nei 30% – taisyti tikrai verta.
Kaip išvengti brangių klaidų servisų pasaulyje
Servisų pasaulyje, kaip ir bet kur kitur, yra sąžiningų specialistų ir tokių, kurie mielai išnaudos jūsų nežinojimą. Keletas patarimų, kaip apsisaugoti.
Visada prašykite išankstinės diagnozės ir kainų sąmatos prieš sutinkant su remontu. Rimtas servisas visada pasakys, kas sugedo ir kiek kainuos taisymas, prieš imdamas bet kokius pinigus (nebent ima nedidelį mokestį už pačią diagnostiką, kas yra normalu). Jei servisas sako, kad kaina paaiškės tik po remonto – tai raudona vėliavėlė.
Paprašykite grąžinti senas dalis po remonto. Tai standartinė praktika, ir jei servisas atsisako – kyla klausimas, ar jie iš viso keitė tas dalis. Ypač tai aktualu keičiant matricą ar kitus brangius komponentus.
Pasiteiraukite apie garantiją ant atlikto remonto. Patikimi servisai paprastai suteikia 3-6 mėnesių garantiją ant darbo ir naudotų dalių, 12 mėnesių – ant naujų dalių. Jei garantijos nesiūlo – tai blogas ženklas.
Nebijokite paprašyti antros nuomonės. Jei vienas servisas sako, kad reikia keisti visą matricą už 200 eurų, o kitas – kad problema kabelyje ir kainuos 50 eurų, antrasis tikriausiai teisus. Skirtingi servisai gali turėti labai skirtingas kainas ir skirtingą požiūrį į diagnostiką.
Taip pat verta žinoti, kad kai kuriuos paprastesnius darbus galima atlikti patiems. Stacionaraus monitoriaus kabelio keitimas, nešiojamojo kompiuterio ekrano matricos keitimas (jei turite šiek tiek techninių žinių ir kantrybės) – visa tai galima rasti detaliai aprašyta YouTube ir specializuotuose forumuose. Dalys dažnai parduodamos specializuotuose internetiniuose parduotuvėse. Tačiau jei niekada nesate ardę elektronikos – geriau nerizikuokite, nes neatsargus ardymas gali sugadinti ir kitus komponentus.
Ekrano gedimas kaip proga permąstyti savo darbo vietą
Kartais tai, kas atrodo kaip nemalonumas, tampa proga. Jei jau tenka spręsti ekrano klausimą – galbūt verta sustoti ir pagalvoti plačiau.
Jei dirbate daug su kompiuteriu ir naudojate nešiojamąjį kompiuterį kaip pagrindinį įrenginį, galbūt atėjo laikas apsvarstyti išorinio monitoriaus pirkimą. Tai ne tik išsprendžia dabartinę problemą, bet ir žymiai pagerina darbo komfortą. 24-27 colių išorinis monitorius su geru vaizdu kainuoja 120-250 eurų, ir tai yra investicija, kuri atsipirks per kelis mėnesius geresnio produktyvumo ir mažesnio akių nuovargio forma.
Taip pat verta pagalvoti apie ekrano dydį ir kokybę. Jei iki šiol naudojote Full HD ekraną, o dabar tenka pirkti naują – galbūt verta šiek tiek primokėti ir gauti 2K arba 4K kokybę? Skirtumas darbe su tekstais, nuotraukomis ar vaizdo įrašais yra labai juntamas, ir tai tikrai ne tik marketingo triukas.
Galiausiai – ekrano gedimas yra gera primintis apie atsarginių kopijų svarbą. Kol sprendžiate ekrano problemą, duomenys kompiuteryje yra pasiekiami tik per išorinį monitorių arba iš viso nepasiekiami. Jei neturite reguliarių atsarginių kopijų – tai signalas pradėti jas daryti. Debesų saugyklos, išoriniai kietieji diskai – pasirinkimų yra daug, ir tai kainuoja žymiai mažiau nei duomenų atstatymas po rimtesnio gedimo.
Taigi, ekrano gedimas nėra tik techninė problema, kurią reikia kuo greičiau išspręsti ir pamiršti. Tai proga įvertinti savo įrangą, darbo įpročius ir galbūt padaryti sprendimus, kurie ilgainiui sutaupys ir pinigų, ir nervų. O pats sprendimas – taisyti ar keisti – visada bus individualus, priklausantis nuo jūsų konkrečios situacijos. Tačiau dabar, tikimės, turite pakankamai informacijos, kad tą sprendimą priimtumėte protingai, o ne impulsyviai.
