Kai kompiuteris pradeda elgtis keistai
Kiekvienas esame patyrę tą nepatogų jausmą – kompiuteris staiga sulėtėja, atsidaro langai, kurių neprašėte, arba antivirusinė programa tiesiog dingsta kaip nebuvusi. Dažniausiai pirmoji mintis būna: „gal tiesiog reikia perkrauti”. Ir kartais tai iš tiesų padeda. Bet kartais problema gilesnė, ir ignoruodami pirmuosius ženklus galite prarasti duomenis, pinigus arba privatumą.
Kenkėjiškos programos šiandien nėra tai, kas buvo prieš dešimt metų. Nebėra tų naivių virusų, kurie tiesiog ištrindavo failus ar rodydavo juokingus pranešimus. Šiuolaikiniai kenkėjai veikia tyliai, kantriai ir labai tikslingai. Jie renka jūsų slaptažodžius, stebi, ką veikiate internete, arba naudoja jūsų kompiuterį kriptovaliutų kasimui – o jūs apie tai net nenujaučiate.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie konkrečius požymius, pagal kuriuos galite atpažinti, kad kažkas negerai, ir ką daryti, kai įtariate problemą.
Kompiuteris sulėtėjo be jokios aiškios priežasties
Tai vienas dažniausių ir kartu labiausiai ignoruojamų požymių. Žmonės dažnai mano, kad kompiuteris tiesiog „sensta” arba kad „Windows vėl atsinaujino”. Kartais taip ir yra. Bet jei sulėtėjimas atsirado staiga ir be jokių akivaizdžių priežasčių – tai rimtas signalas.
Kodėl kenkėjiška programa sulėtina kompiuterį? Paprastai todėl, kad ji naudoja jūsų procesoriaus ar atminties resursus savo reikmėms. Kriptovaliutų kasimo programos (cryptominers) yra puikus pavyzdys – jos gali sunaudoti 80–90% procesoriaus galios, o jūsų kompiuteris tuo metu šiaip sau „nieko neveikia”.
Ką daryti:
- Atidarykite užduočių tvarkytuvę (Task Manager) – Windows sistemoje spauskite Ctrl + Shift + Esc, Mac – Command + Space ir ieškokite „Activity Monitor”.
- Pažiūrėkite, kurie procesai sunaudoja daugiausiai procesoriaus ar atminties.
- Jei matote procesą, kurio nepažįstate, ir jis sunaudoja daug resursų – tai verta patikrinti. Galite pavadinimą įvesti į „Google” ir sužinoti, kas tai per programa.
- Ypač įtartini procesai su atsitiktiniais raidžių ir skaičių deriniais, pvz., xmr32.exe arba svchost32.exe (ne painioti su teisėtu svchost.exe).
Taip pat verta patikrinti, ar kompiuteris kaista labiau nei įprastai. Jei ventiliatorius ūžia be paliovos net tada, kai nieko nedarote – tai dar vienas ženklas, kad kažkas fone aktyviai naudoja aparatūrą.
Naršyklė elgiasi ne taip, kaip turėtų
Naršyklė yra vienas mėgstamiausių kenkėjų taikinių, nes per ją praeina didžioji dalis jūsų veiklos internete – bankininkystė, socialiniai tinklai, el. paštas. Todėl naršyklės pakeitimai dažnai yra pirmasis matomas infekcijos požymis.
Štai į ką reikia atkreipti dėmesį:
- Pasikeitė pagrindinis puslapis. Jei anksčiau naršyklė atsidardavo su „Google” ar tuščiu puslapiu, o dabar rodo kažkokį nepažįstamą paieškos variklį – tai klasikinis browser hijacker požymis.
- Atsiranda reklamos, kurių anksčiau nebuvo. Ypač įtartinos iššokančios reklamos (pop-ups), kurios atsiranda net puslapiuose, kur jų niekada nebūdavo, arba reklamos, kurios dengia visą ekraną.
- Naršyklė nukreipia į kitus puslapius. Bandote eiti į „Facebook”, o atsidaro kažkoks kitas puslapis? Tai vadinama redirect ataka ir yra labai aiškus ženklas.
- Atsirado nežinomų plėtinių. Patikrinkite savo naršyklės plėtinius – Chrome: chrome://extensions, Firefox: about:addons. Jei matote ką nors, ko neįdiegėte – nedelsiant pašalinkite.
Svarbu žinoti, kad daugelis šių problemų ateina kartu su nemokama programine įranga. Atsisiunčiate kažkokią nemokamą programą, o kartu su ja „paketiškai” ateina ir naršyklės užgrobėjas. Todėl visada skaitykite diegimo langus ir atsisakykite papildomų programų, kurių neprašėte.
Antivirusinė programa išsijungė arba nebeveikia
Tai vienas rimčiausių požymių, į kurį daugelis nekreipia dėmesio. Pažangesnės kenkėjiškos programos pirmiausia bando išjungti arba apgauti antivirusinę apsaugą – nes tai jų pagrindinis priešas.
Jei pastebite, kad:
- Antivirusinė programa nebeprasideda arba rodo klaidas.
- Negalite atnaujinti antivirusinių duomenų bazių.
- „Windows Defender” arba kita apsauga yra išjungta, nors jūs jos neišjungėte.
- Negalite apsilankyti antivirusinių programų gamintojų svetainėse (pvz., Kaspersky, Malwarebytes, Avast).
…tai labai rimti signalai. Kai kurie virusai tiesiogiai blokuoja prieigą prie apsaugos programų svetainių, kad negalėtumėte parsisiųsti pagalbos.
Ką daryti tokiu atveju: Pabandykite paleisti kompiuterį saugiuoju režimu (Safe Mode). Windows: perkraukite kompiuterį ir spauskite F8 arba F11 (priklauso nuo kompiuterio). Saugiuoju režimu daugelis kenkėjų nepaleidžiami, todėl galite bandyti paleisti antivirusinę arba parsisiųsti specializuotus įrankius.
Failai dingsta, keičiasi arba atsiranda nežinomų failų
Jei pastebite, kad failai, kurių netrynėte, dingo, arba atvirkščiai – atsirado failų, kurių nekūrėte, tai labai rimtas ženklas. Ypač pavojinga, jei failai pradeda keistis be jūsų žinios.
Šiandien viena labiausiai paplitusių grėsmių yra ransomware – išpirkos reikalaujančios programos. Jos užšifruoja visus jūsų failus ir reikalauja sumokėti išpirką (dažniausiai kriptovaliuta), kad gautumėte iššifravimo raktą. Požymiai:
- Failai staiga nebeatsidaromi ir rodo klaidas.
- Failų plėtiniai pasikeitė į kažką keisto, pvz., dokumentas.docx.locked arba nuotrauka.jpg.encrypted.
- Ekrane atsiranda pranešimas su reikalavimu sumokėti.
- Darbalaukyje atsiranda tekstiniai failai su instrukcijomis apie „kaip atgauti savo failus”.
Jei tai atsitiko – neskubėkite mokėti išpirkos. Pirma, tai negarantuoja, kad gausite raktą. Antra, daugeliui populiarių ransomware versijų jau yra sukurti nemokami iššifravimo įrankiai. Puslapis nomoreransom.org – tai Europolo ir IT saugumo kompanijų iniciatyva, kur galite rasti nemokamus iššifravimo įrankius daugeliui žinomų ransomware variantų.
Paskyros ir slaptažodžiai – kai kažkas prisijungia be jūsų
Tai požymis, kurį žmonės dažnai susieja su „įsilaužimu į paskyrą”, bet nepagalvoja, kad priežastis gali būti jų pačių kompiuteryje. Keylogger – tai programa, kuri fiksuoja viską, ką rašote klaviatūra, įskaitant slaptažodžius, banko duomenis, privačius pranešimus.
Kaip suprasti, kad galbūt jūsų duomenys buvo pavogti:
- Gaunate pranešimus apie prisijungimą prie jūsų paskyrų iš nežinomų vietų ar įrenginių.
- Draugai sako, kad iš jūsų paskyros gavo keistų žinučių ar nuorodų.
- Pastebite nežinomų operacijų savo banko sąskaitoje.
- Jūsų el. pašto siuntiniuose yra laiškų, kurių nesiuntėte.
Jei tai atsitiko, pirmiausia – pakeiskite visus slaptažodžius, bet ne iš to paties kompiuterio. Jei kompiuteryje yra keylogger, nauji slaptažodžiai bus iš karto pavogti. Naudokite kitą įrenginį – telefoną arba draugo kompiuterį. Tada imkitės kompiuterio valymo.
Taip pat labai rekomenduojama įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA) visose svarbiose paskyrose. Net jei slaptažodis bus pavogtas, be antro patvirtinimo kodo įsilaužėlis negalės prisijungti.
Kaip tinkamai patikrinti ir išvalyti kompiuterį
Gerai, tarkime, pastebėjote kelis iš minėtų požymių ir norite sužinoti tikrąją padėtį. Štai praktiškas veiksmų planas:
1. Atsijunkite nuo interneto. Jei įtariate aktyvią infekciją, pirmiausia atjunkite kompiuterį nuo tinklo – tiek Wi-Fi, tiek kabeliu. Taip apribosite galimą žalos plitimą ir duomenų siuntimą į išorę.
2. Paleiskite patikimą kenkėjų ieškiklį. Jei turite antivirusinę programą – atnaujinkite ją (jei galite) ir atlikite pilną sistemos nuskaitymą. Jei antivirusinė neveikia arba norite papildomo patikrinimo, naudokite specializuotus įrankius:
- Malwarebytes (malwarebytes.com) – nemokama versija puikiai suranda daugelį grėsmių, kurių antivirusinės praleidžia.
- HitmanPro – geras papildomas skaitytuvas.
- Kaspersky Virus Removal Tool – nemokamas, nereikia diegti, galima paleisti iš USB.
- ESET Online Scanner – veikia tiesiogiai naršyklėje, nereikia diegti.
3. Patikrinkite paleisties programas. Daugelis kenkėjų registruojasi kaip paleisties programos, kad paleidžiasi kiekvieną kartą įjungus kompiuterį. Windows: spauskite Ctrl + Shift + Esc, eikite į skirtuką „Startup” ir peržiūrėkite, kas ten yra. Jei matote ką nors įtartino – išjunkite.
4. Patikrinkite hosts failą. Kai kurie kenkėjai modifikuoja sistemos hosts failą, kad nukreiptų jus į netikrus puslapius. Windows sistemoje jis yra C:\Windows\System32\drivers\etc\hosts. Atidarykite jį su Notepad – jei matote daug eilučių su interneto adresais, kurių neįdėjote, tai gali būti problema.
5. Jei niekas nepadeda – iš naujo įdiekite sistemą. Tai skamba drastiškai, bet kartais tai vienintelis tikras sprendimas, ypač jei užkratas giliai įsišaknijęs. Prieš tai pasidarykite svarbių failų kopijas (bet patikrinkite, ar kopijuojami failai patys nėra užkrėsti).
Kaip apsisaugoti ateityje – ne teorija, o praktika
Prevencija visada geriau nei gydymas – tai tiesa, kurią visi žino, bet mažai kas iš tiesų taiko. Štai konkretūs dalykai, kuriuos galite padaryti šiandien:
Atnaujinkite sistemą ir programas. Didžioji dalis sėkmingų atakų naudoja žinomas saugumo spragas, kurioms jau yra pataisymai. Jei nenaudojate automatinių atnaujinimų – įjunkite juos. Tai taikoma ne tik Windows ar macOS, bet ir naršyklėms, „Adobe Reader”, „Java” ir kitoms programoms.
Naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius. Kiekvienai paskyrai – atskiras slaptažodis. Žinau, tai skamba nepatogiai, bet slaptažodžių tvarkyklės (password managers) kaip Bitwarden (nemokama ir atviro kodo), 1Password ar KeePass šią problemą išsprendžia elegantiškai.
Būkite atsargūs su el. pašto priedais ir nuorodomis. Phishing – tai vis dar vienas efektyviausių būdų platinti kenkėjas. Jei gavote laišką su priedu iš nežinomo siuntėjo – neatidaryti. Jei laiškas atrodo kaip iš banko ar kito patikimo šaltinio, bet kažkas atrodo ne taip – geriau prisijunkite tiesiai prie banko svetainės, o ne per laiško nuorodą.
Atsarginės kopijos – privaloma, ne pasirenkama. Reguliariai darykite svarbių duomenų kopijas į išorinį diską arba debesų saugyklą. Jei kada nors patirsite ransomware ataką, turėdami naują kopiją galėsite tiesiog išvalyti kompiuterį ir atkurti duomenis – nemokėdami jokios išpirkos.
Nenaudokite administratoriaus paskyros kasdieniam darbui. Sukurkite atskirą vartotojo paskyrą be administratoriaus teisių ir naudokite ją kasdien. Jei kenkėjiška programa paleidžiama be administratoriaus teisių, ji negali padaryti tiek žalos.
Kai kompiuteris vėl veikia normaliai – ką tai reiškia?
Yra vienas dalykas, kurį verta pasakyti atvirai: tai, kad kompiuteris atrodo normaliai, dar nereiškia, kad jis yra švarus. Pažangiausi kenkėjai – šnipinėjimo programos, rootkit tipo virusai – specialiai projektuojami taip, kad jų nepastebėtumėte. Jie nesuvalgo procesoriaus, nerodo reklamų, nekelia triukšmo. Jie tiesiog tyliai sėdi ir daro savo darbą.
Todėl reguliari profilaktika yra tokia pat svarbi kaip ir reagavimas į simptomus. Kartą per mėnesį paleiskite pilną sistemos nuskaitymą. Stebėkite, kokios programos yra įdiegtos jūsų kompiuteryje. Peržiūrėkite naršyklės plėtinius. Tai užtrunka 20–30 minučių, bet gali sutaupyti daug nervų ir pinigų.
Skaitmeninis saugumas nėra kažkas, ką reikia nusipirkti vieną kartą ir pamiršti. Tai įprotis – kaip užrakinti duris išeinant iš namų. Ir kuo anksčiau šis įprotis susiformuoja, tuo mažesnė tikimybė, kad vieną dieną atsibusinsite ir suprasite, kad kažkas jau seniai žino visus jūsų slaptažodžius.
